Nanotechnologijos privalumai ir trūkumai

Medžiagos supratimas, formavimas ir derinimas atominėje ir molekulinėje skalėje vadinamas nanotechnologija. Nanotechnologijos apima mokslą, mediciną, inžineriją, kompiuteriją ir robotiką, vadinamą nanoskopu. Nanotechnologijos suteikia naujų ir greitesnių kompiuterių, efektyvesnių energijos šaltinių ir gelbėjimo medicinos procedūrų galimybių. Galimi trūkumai yra ekonominiai sutrikimai ir galimos grėsmės saugumui, privatumui, sveikatai ir aplinkai.

Gamybos privalumai

Nanotechnologijos jau kuria naujas medžiagas, galinčias revoliuciją daugelyje gamybos sričių. Pavyzdžiui, nanovamzdeliai ir nano dalelės, kurios yra tik keli atomai, yra aerozoliai, medžiagos, susidedančios iš labai lengvų ir stiprių medžiagų, pasižyminčių išskirtinėmis izoliacinėmis savybėmis, galėtų nutiesti kelią naujiems metodams ir aukščiausios kokybės produktams. Be to, robotai, kurie yra tik keli nanometrai, vadinami nanobotais, ir nanofaktoriai galėtų padėti kurti naujas medžiagas ir objektus.

Energijos privalumai

Nanotechnologijos gali transformuoti energijos gavybos ir naudojimo būdus. Visų pirma tikėtina, kad nanotechnologijos leis saulės energiją ekonomiškiau, nes sumažės saulės baterijų ir susijusių įrenginių statybos sąnaudos. Dėl to energijos taupymo įrenginiai taps efektyvesni. Nanotechnologijos taip pat atvers naujus energijos gamybos ir saugojimo metodus.

Elektronikos ir kompiuterijos privalumai

Elektronikos sritis bus revoliucionuota nanotechnologijų dėka. Pavyzdžiui, kvantiniai taškai yra mažos šviesą gaminančios ląstelės, kurios gali būti naudojamos apšvietimui arba tokiems tikslams kaip ekranai. Silicio lustai jau gali turėti milijonų komponentų, tačiau technologija pasiekia savo ribą; tam tikru momentu grandinės tampa tokios mažos, kad jei molekulė yra ne vietoje, grandinė neveiks tinkamai. Nanotechnologijos leis grandines konstruoti labai tiksliai atominiu lygiu.

Medicinos privalumai

Nanotechnologijos turi potencialą pasiekti didelę pažangą medicinoje. Nanobotai gali būti siunčiami į paciento arterijas, kad pašalintų užsikimšimus. Chirurgijos gali tapti daug greitesnės ir tikslesnės. Sužalojimai gali būti taisomi ląstelėje. Gali būti netgi įmanoma išgydyti genetines sąlygas nustatant pažeistus genus. Nanotechnologijos taip pat galėtų būti naudojamos narkotikų gamybai tobulinti, pritaikant vaistus molekuliniu lygiu, kad jie taptų veiksmingesni ir sumažintų šalutinį poveikį.

Poveikis aplinkai

Kai kuriuos ekstravagantiškiausius neigiamus ateities scenarijus nulėmė nanotechnologijos ekspertai. Pavyzdžiui: vadinamasis „pilkosios goo“ scenarijus, kai savarankiškai replikuojantys nanobotai suvartoja viską, kas aplink juos yra, kad būtų galima kopijuoti save, kažkada buvo plačiai aptarta, bet nebėra laikoma patikima grėsme. Vis dėlto galima teigti, kad nanotechnologijos gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai, nes gali atsirasti naujų toksinų ir teršalų.

Ekonominiai neramumai

Tikėtina, kad nanotechnologijos, kaip ir kitos prieš tai buvusios technologijos, daugelyje ekonomikos sričių sukels didelių pokyčių. Nors iš nanotechnologijų pagaminti produktai iš pradžių bus brangūs prabanga ar specialūs daiktai, padidėjus jų prieinamumui, vis daugiau rinkų pajus poveikį. Kai kurios technologijos ir medžiagos gali būti pasenusios, todėl įmonės, besispecializuojančios tose srityse, kurios išeina iš verslo. Dėl nanotechnologijų atsiradusių gamybos procesų pokyčių gali sumažėti darbo vietų.

Privatumas ir saugumas

Nanotechnologijos kelia mikroskopinių įrašymo įrenginių galimybę, kuri būtų beveik neįmanoma nustatyti. Dar sunkiau, kad nanotechnologijos gali būti ginkluotos. Atominius ginklus būtų lengviau sukurti, taip pat būtų galima kurti naujus ginklus. Viena iš galimybių yra vadinamoji „protinga kulka“, kompiuterizuota kulka, kurią galima labai tiksliai kontroliuoti. Šie pokyčiai gali būti kariuomenės palaima; bet jei jie patektų į netinkamas rankas, pasekmės būtų baisios.