Pajamų metodas prie vertės ir pridėtinės vertės

Jei jūsų smulkiajam verslui priklauso arba valdomas nekilnojamasis turtas, bet kuriai nuosavybei taikomi vietiniai mokesčiai. Apsvarstykite, kaip vienas iš vertinimo metodų gali turėti įtakos jūsų verslui. Kapitalizacijos pajamų metodas nekilnojamojo turto vertei nustatyti yra vienas iš trijų pagrindinių turto apmokestinimo būdų; kiti tipai yra rinkos vertės ir sąnaudų pagrindo metodai.

Pajamų metodas

Savivaldybės, naudojančios pajamų metodą komercinėms nuosavybėms, taip pat atsižvelgia į išlaidas. Vertinimo tikslais pajamų metodas atitinka prekybos centrus, mažmeninės prekybos ir biurų pastatus bei nuomojamus daugiabučius namus ar kompleksus. Norint nustatyti turto vertinimą, vietinis vertintojas įvertina visas galimas bruto pajamas iš nuomos, atėmus veiklos išlaidas ir kitas pridėtines išlaidas, taip pat laisvas darbo vietas. Vertintojas, naudodamasis kapitalizacijos procesu, grynąsias pajamas perskaičiuoja į turto vertę. Vertinimo metodas gali konvertuoti vienerių metų numatomas pajamas arba naudoti metinį vidurkį, pagrįstą to ir ankstesnių metų pajamų prognozėmis, kad būtų galima nustatyti sumą.

Rinkos vertė ir sąnaudų pagrindas

Rinkos vertė yra kaina, kurią turtas gali atnešti, kai pardavėjas jį pateikia į rinką įprastomis sąlygomis, o ne tada, kai tai yra įpareigota tai padaryti, pavyzdžiui, bankroto ar nelaimės pardavimo atveju. Turtą turi įsigyti asmuo ar subjektas, norintis pirkti bet kokią priežastį. Turto mokesčiai vertinami remiantis rinkos verte arba tam tikra rinkos vertės procentine dalimi. Periodiškai atliekami pakartotiniai vertinimai, nes turto rinkos vertė laikui bėgant svyruoja. Sąnaudų pagrindas apskaičiuoja, ką kainuotų keisti struktūrą, atimti nusidėvėjimą ir pridėti žemės vertę.

Tipinės pridėtinės išlaidos

Pridėtinės ir bendrosios pridėtinės išlaidos, susijusios su vertintojo atlygiu, apima turto draudimo išlaidas; turto valdymo išlaidos; vandens, šildymo ir kitos komunalinės išlaidos, ypač visos komunalinės paslaugos, įtrauktos į nuomos dalį; įprastinė priežiūra ir remontas; ir lėšos, atidėtos pagrindiniam prekių pakeitimui, kai šis elementas, pvz., krosnis, turi darbo laiką, kuris baigiasi iki pastato, kartu su įvairiais turto valdymo ir priežiūros poreikiais.

Netinkamos pridėtinės išlaidos

Vertintojas, vertindamas pajamų metodą, negali atsižvelgti į tam tikrus su pastatu susijusius elementus kaip pridėtines ar veiklos sąnaudas, nors šie elementai yra turto savininko veiklos sąnaudų dalis. Tai apima turto mokesčius; skolos paslaugos, pvz., hipotekos mokėjimai; nusidėvėjimo sąnaudos; ir bet kurios įmonės ar turto savininko verslo išlaidos, nesusijusios su tuo konkrečiu turto vertinimu.

Rekomenduojama