Koks apskaitos principas susijęs su pajamų mokesčio sąnaudomis?

Tai yra buhalterio užduotis sukurti tikslią finansinę atskaitomybę, o tai reiškia, kad turtas, įsipareigojimai, pardavimai ir sąnaudos turėtų būti registruojami tuo laikotarpiu, kai jie buvo patirti. Tačiau Vidaus pajamų tarnyba gali pasiūlyti prieštaringas gaires dėl mokesčių mokėjimo, kuris sukuria laiko skirtumus tarp mokėtinų mokesčių ir sumokėtų mokesčių. Reaguodama į šiuos laiko skirtumus, Finansų apskaitos standartų valdyba (FASB) sukūrė 109 pranešimą, kuriame patarė buhalteriams, kaip elgtis ir pripažinti pajamų mokesčius dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.

1 principas: Apskaičiuoti mokesčiai einamaisiais metais

Deja, IRS neturi tokių pačių apskaitos principų kaip ir FASB. Remiantis FASB nuomone 109, pirmasis principas, taikomas taikant pajamų mokesčius, susijęs su einamųjų metų mokesčių apskaičiavimu. Šis principas numato, kad einamasis mokesčių įsipareigojimas arba turtas turi būti pripažįstamas naudojant mokėtinus mokesčius - balanso sąskaitą - tais metais, kai sukuriamas įsipareigojimas, o tai gali sukelti laikiną skirtumą tarp IRS sumokėtų mokesčių ir sumos. pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2 principas: atidėtų mokesčių ir būsimųjų mokėjimų

Dėl laikinųjų skirtumų, atsiradusių dėl pirmojo principo, ateities mokesčių mokėjimams ir perkėlimams įvertinti sukuriamas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas ar turtas. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas ar turtas apskaičiuoja mokesčių, kuriuos reikia sumokėti ar perkelti į kitus metus, padidėjimą ar sumažėjimą.

3 principas: Neapžvelgiami būsimi mokesčių įstatymų pakeitimai

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas naudojamas einamųjų metų ir ateinančių metų laikiniesiems skirtumams apskaičiuoti, tačiau mokesčių taisyklės dažnai keičiasi. Pavyzdžiui, bendrovė gali nuspręsti atpažinti visus einamųjų metų įmokų pardavimus dėl pajamų pripažinimo politikos, tačiau IRS nepripažįsta viso pardavimo iki tų metų, kai pajamos faktiškai gaunamos, o tai gali būti ir kitais metais. Trečiasis pajamų mokesčio apskaitos principas nurodo, kad į būsimųjų mokesčių įstatymų ar tarifų pasikeitimus neturėtų būti atsižvelgiama atidėtojo mokesčio įsipareigojime. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo sumai apskaičiuoti naudojami tik dabartiniai įstatymai ir normos.

4 principas: Atidėtųjų mokesčių turtas gali būti kompensuojamas mokesčių lengvatų forma

Galutinis pajamų mokesčio nustatymo principas yra susijęs su atidėtųjų mokesčių turto vertinimu. Atidėtojo mokesčio turtas lemia perkėlimus, kurie gali būti naudojami atskaitymams kitais metais. Tačiau, jei kitais metais nustatoma, kad atidėtojo mokesčio turtas nebus realizuotas, atidėtojo mokesčio turtas gali būti sumažintas. Dažnai vertinamas turto vertės nustatymo leidimas, kad būtų galima remti šį sprendimą, jei to reikia.

Rekomenduojama